Į naujienų portalo tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytoja Ieva, kuri tvirtina, kad Viršuliškių g. 53C esančiame jos tėvų daugiabutyje, kilus gaisrui, gelbėjimo tarnyboms praktiškai nėra jokios galimybės privažiuoti prie daugiabučio iš kiemo pusės ir jį užgesinti bei padėti gyventojams.
Anot Ievos, dėl šios problemos jos mama taip pat kreipėsi ir į Vilniaus miesto savivaldybę, tačiau kokių nors sprendimų priimta nebuvo.
„Su mama ne kartą kalbėjome, kad tarkime mano tėvų buto langai išeina į vidinio kiemo pusę. Tai ten gaisrinei, tarkime, nėra galimybės privažiuoti. Nei hidranto nėra kokio ir ten vaikų karstyklės užima vietą ir savivaldybė kaip ir nemato tame jokios bėdos“, – teigia pašnekovė.
Ieva teigia, kad problemų kelia ir tai, jog gyventojai, neturėdami kur kitur statyti automobilių, juos pastato taip, kad gelbėjimo tarnybų transportui nėra galimybės pravažiuoti.
„Pagrinde su parkavimu yra problemų, kas irgi nėra sprendžiama. Žmonės ir patys turėtų būti sąmoningesni, bet statosi kaip įmanoma arčiau ir turim ką turim po to“, – sako Ieva.
Tiesa, Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas teigia, kad tokių gyventojų kreipimųsi dėl Viršuliškių g. 53C savivaldybė gavusi nėra.
Privažiuoti negali dėl nedrausmingų gyventojų
Viršuliškių seniūnijos seniūno Darijus Miškinis teigia, kad daugiausiai problemų dėl ko gelbėjimo tarnybų transporto priemonės negali pasiekti tam tikrų daugiabučių kyla dėl to, kad gyventojai savo transporto priemonėmis patys užstato tam skirtas vietas.
„Gaisrinis automobilis laisvai galėtų pravažiuoti, jeigu gyventojai tvarkingai susistato savo automobilius, laiko kelių eismo ženklų, kurie tam ir yra sustatyti“, – sako D. Miškinis.
Viršuliškių seniūnas teigia, kad tokiu tikslu taip pat reguliariai yra vykdomi Viršuliškių daugiabučių kiemų aikštelių patikrinimai – taip pat apie tai bendraujama su pačiais gyventojais.
„Tam ir viešosios tvarkos pareigūnai atlieka reidus, pasižiūri kaip yra parkuojami automobiliai. Taip pat ir seniūnijos teritorijos priežiūros specialistas praeina, pasižiūri. Bandom šviesti, kalbėtis su gyventojais kaip tik įmanoma“, – komentuoja pašnekovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad kiekvienas daugiabučio namas taip pat turi ir namo administratorių, kuris yra atsakingas už priešgaisrinę saugą. Be to, Viršuliškių seniūnas pabrėžia, kad ir patys gyventojai turėtų tinkamai pasirūpinti priešgaisrine sauga savo pačių namuose.
„Visų pirma, yra namo administratorius, kuris turėtų užtikrinti priešgaisrinę saugą. Tai yra, daugiabučiuose namuose ir laiptinės turėtų būti atlaisvintos nuo visokių daiktų ir džiovyklos, avariniai praėjimai taip pat turėtų būti atlaisvinti. Daugiausiai gyventojai juos arba užbetonuoja, arba užkala lentom ir tuo pačiu nėra galimybės pasišalinti“, – teigia D. Miškinis.
„Visų pirma, gyventojai turėtų rūpintis taip, kaip priklauso priešgaisrine sauga savo namuose. Įsirengti gaisrinius daviklius, atlaisvinti visus praėjimus taip, kaip turi būti, o namo administratorius tai turėtų įvertinti“, – prideda jis.
Nutempia tik eismui trukdančius automobilius
Vilniaus miesto savivaldybės atstovo Gabrieliaus Grubinsko teigimu, automobilių sustojimo ir stovėjimo tvarkos kontrolę pagal įgaliojimus vykdo Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnai.
Štai pernai, anot savivaldybės atstovo, už tokius fiksuotus pažeidimus gyventojams iš viso buvo surašyti 82 tūkst. protokolų.
„Jei netinkamai pastatytas automobilis ne tik pažeidžia Kelių eismo taisykles (KET), bet ir trukdo saugiam eismui, trukdo pravažiuoti – vykdomas priverstinis nutempimas. Parkavimo tvarkos kontrolę vykdo ir policijos pareigūnai“, – prideda G. Grubinskas.
Remiantis Vlniaus miesto savivaldybės duomenimis, už transporto priemonės nuvežimą į saugojimo aikštelę iš vietų, kuriose draudžiama stovėti ar sustoti, pažeidėjui, atsiimant transporto priemonę, teks susimokėti 135 eurus.
Priverstinai nuvežti automobiliai laikinai saugomi aikštelėje, esančioje adresu Minsko pl. 21. Trumpuoju numeriu 19988 teikiama informacija apie nuvežtų automobilių saugojimo vietą, atsiėmimo tvarką ir nuvežimo įkainius.
Neradus savo automobiliu ir įtarus, kad jis galėjo būti priverstinai nuvežtas dėl padaryto KET pažeidimo, reikia skambinti Bendrojo pagalbos centro telefonu 112. Centro specialistai patikrins, ar automobilis iš tikrųjų buvo nuvežtas ir suteiks kitą reikalingą informaciją dėl tolimesnių veiksmų, norint automobilį atsiimti.
Tiesa, sostinės savivaldybės atstovas sako, kad užkardyti visų automobilių stovėjimo pažeidimų savivaldybė pajėgumų neturi. Tačiau laikantis KET ir vadovaujantis kelio ženklais pastatyti automobiliai, pasak G. Grubinsko netrukdo pravažiuoti specialiųjų tarnybų transporto priemonėms.
„Jei kyla pavojus ir į reaguojančios specialiosios tarnybos negali pravažiuoti pro netinkamai pastatytus automobilius, sprendimus tokiose situacijose priima pačios specialiosios tarnybos“, – priduria G. Grubinskas.
Problemų kyla visame mieste
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) atstovas Osvaldas kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt tvirtino, kad ugniagesiai su šia problema tikrai yra susipažinę, o tam tikra problematika dėl to, kad ugniagesiams yra sunkiau privažiuoti prie tam tikrų daugiabučių, vyrauja visame mieste.
„Tam tikra problematika yra. Ji yra tiesiogiai susijusi su pastato aukštingumu, o kalbant apie daugiabučius gyvenamuosius pastatus, kuo aukštesnis ar didesnis yra pastatas, tuo daugiau gyventojų jame gyvena. Tai iššaukia didesnį automobilių statymą aplink pastatus, iš to gali kilti sunkumų vykdant gelbėjimo darbus, nes tada būna daugiau užstatomos automobilių aikštelės ir panašiai“, – sakė Vilniaus PGV atstovas.
„Apskritai daugiau problemų kyla su tankiai apgyvendintomis vietovėmis. Norėčiau išskirti ne būtent rajonus, o tas vietas, kuriose tankiai pristatyta daugiabučių ir trūksta automobilių stovėjimo vietų“, – pridėjo jis.
Todėl, anot Vilniaus PGV atstovo, siekiant spręsti ugniagesių prieinamumo prie įvykio vietos problemą, visų pirma sostinėje reikėtų svarstyti apie įvairaus tipo (daugiaaukščių, požeminių, atvirų) transporto priemonių parkavimo aikštelių įrengimą.
Tiesa, nors automobilių parkavimosi vietų nebuvimą pašnekovas išskiria kaip pagrindinę kliūtį ugniagesiams, siekiantiems pažaboti nelaimę, kartais susiduriama ir su kitomis problemomis.
Pavyzdžiui, specialiųjų tarnybų transporto priemonių pravažiavimai būna užstatyti gėlių vazonais arba ten įrengiamos dviračių laikymo vietos ar pastatomos vaikų žaidimo aikštelės.
„Visa tai irgi iššaukia problemą, kad ugniagesiai gelbėtojai su technika negali laisvai manevruoti. O kai nėra galimybės laisvai manevruoti, tai apsunkina patį darbą ir šiek tiek pailgina reagavimo ir darbų vykdymo laiką“, – teigė Vilniaus PGV atstovas.
Patvirtintos naujos automobilių stovėjimo Vilniuje lengvatos ir įkainiai
Nuo kitų metų liepos 1 d. keisis automobilių statymo Vilniaus mieste politika ir parkavimo zonose taikoma rinkliava. Tokį sprendimą sostinės savivaldybės taryba priėmė siekdama efektyviau reguliuoti stovėjimo vietų užimtumą.
Pagal šiuos pakeitimus taip pat bus sudaryta galimybė mokestį už parkavimą įvesti ir vadinamojoje baltojoje zonoje – miesto teritorijoje, kuri nepažymėta kitomis parkavimo spalvomis.
Nuo kitų metų liepos bus sudaryta galimybė bendruomenėms savo iniciatyva siūlyti įvesti baltosios zonos rinkliavą jų namo kieme. Tai leis gyventojams naudotis šalia namo esančiomis aikštelėmis patogiau ir atlaisvinti jas nuo nepageidaujamų automobilių.
Nusprendus apmokestinti tokias baltosios zonos teritorijas, jose bus nustatomas 0,2 Eur rinkliavos už valandą mokestis. Gyventojai šioje zonoje galės išsiimti leidimus: pirmas leidimas nieko nekainuos, antras leidimas per mėnesį kainuotų 6 Eur. Taigi bus suteikta galimybė gyventojams, bendruomenės spęsti patiems dėl jų kiemo apmokestinimo.
Baltosiose zonose surinkta rinkliava už stovėjimą bus nukreipta į Kaimynijų programą – bus skirta gyvenamosios aplinkos (kiemų) infrastruktūros gerinimui.
